Navigation Menu+

Saulius ir drugeliai

Posted on May 19, 2014 by in Pasakos | 1 comment

Saulius ir drugeliai

Autorė: Ina Ogenskienė

Redagavo: Kristina Zadarnauskaitė – Belte

Iliustravo: Laura Stunžėnaitė

Kartais tereikia gerai apsidairyti ir paaiškėja, kad visai šalia galime rasti tai, ko ieškome – na, kad ir gerus draugus, su kuriais neliūdna tyrinėti pasaulį ir dūkti. Būtent taip nutiko ir Sauliukui!

Vieną rytą nubudęs Sauliukas nusprendė, kad nebenori nuobodžios ir monotoniškos dienos. Broliai vyresni, jie nebepriima Sauliaus žaisti krepšinio, nebesiklauso jo pasakų, nežaidžia su mašinytėm…Sugalvojo Saulius susirasti naujų bičiulių.
Draugų ilgai laukti nereikėjo. Į pilną  gėlių pievą netrukus atskrido gražus baltas drugelis – kopūstinukas. Jis suko ratus aplink Sauliuką, tarsi ieškodamas draugijos.
– Kuo tu vardu? – paklausė Sauliukas.
– Tomas.
– O aš Saulius. Draugaukime!
– Draugaukime, – apsidžiaugė drugelis.
Drugelis skraidė po pievą, o Sauliukas lakstė iš paskos. Vaikas stengėsi pagauti Tomą, bet šis išsisukdavo ir pasprukdavo. Kartais drugelis nutūpdavo ant kokio nors žiedelio, tuomet Sauliukas tyliai prisėlindavo ir norėdavo sučiupti Tomą, bet drugelis pabėgdavo.
– Nepagausi! – juokėsi Tomas, – aš juk skraidau, o tu bėgi. Nepagausi!
– Draugeli! – šaukė Sauliukas, – prisileisk arčiau, aš juk tavęs nenuskriausiu, aš tik noriu tave apžiūrėti.
– Ne! Vykis mane ir apžiūrinėk iš tolo. Jūs, vaikai, mus kartais sugaunate, kojeles sužeidžiate, sparnelius aplamdote. Aš skraidysiu, o tu lakstyk.
Taip ir lakstė draugai po pievą. Netrukus tarp beržų Sauliukas pamatė dar vieną tokį patį baltą drugelį.
– Žiūrėk, Tomai! Gal čia tavo brolis? Jis visai toks pats, kaip tu. Ei, draugeli! Kas tu toks? Koks tavo vardas? Aš tai Saulius.
– Aš Čarlis. Aš ne Tomo brolis, bet mes iš vienos šeimos. Paskraidykim!
Čarlis, mojuodamas baltais sparneliais, nuplasnojo  į beržynėlį.
– Draugeliai, palaukit! Aš su jumis nespėju, aš juk nemoku skraidyti…
Sauliukas lakstė po pievą gainiodamas drugelius-draugelius ir labai pavargo.
– Tomai, Čarli, taip nedraugiška. Aš irgi norėčiau skraidyti.
– Mes tave išmokysim! Klausyk ir žiūrėk .Pirmiausia iškelk rankas, pakelk galvą, pažiūrėk į dangų ir, sulaukęs stipraus vėjo, ženk į priekį, plasnodamas rankomis. Tik ženk didelį didelį žingsnį. Pamatysi, Sauliuk, pakilsi.
Sauliukas iškėlė aukštyn rankas, pakėlė galvelę, saulaukęs stipresnio vėjo gūsio, žengė į priekį. Vėjas pagavo vaiką ir… jis nuskrido!

Saulius ir drugeliai

Saulius ir drugeliai – iliustravo Laura Stunžėnaitė

– Draugeliai, mama, aš skrendu!
Dabar jie jau trise  skraidė po pievą ir Sauliukas galėjo priskristi prie Čarlio bei Tomo visai arti, apžiūrėti jų sparnelius, jų dideles akis, ūselius, straubliuką nektarui gerti. Draugams buvo labai linksma ir drugeliai jau nebijojo berniuko.
Staiga Sauliukas ant šaltalankio krūmo  pamatė dar vieną drugelį. Tai buvo visai kitoks, nematytas – rudais sparneliais, švelniais lyg su pūkeliu, o šonuose žiūrėjo lyg ir dvi didelės violetinės akys.
– Koks tu gražus! – nustebo Sauliukas, – aš tavęs čia dar nemačiau. Kuo tu vardu? Aš tai Saulius.
– Aš Spalvočius. Tu moki skraidyti? Juk tu berniukas…
– Mane išmokė Tomas su Čarliu. Jie manęs nebijo, mes draugai. Draugaukim ir žaiskim kartu!
Taip ir skraidė visą dieną trys drugeliai ir Sauliukas. Tarp gėlių, tarp beržų, pušyne, avietyne. Atsitūpdavo pailsėti  ar atsigerti prie apžėlusio tvenkinuko. Saulė jau suko vakarop, šešėliai ilgėjo, darėsi vėsu ir žolę apklojo rasa. Pavargo bičiuliai…
– Mes skrendame namo, Sauliuk, – pasakė nuilsę drugeliai.
– Skriskite, tik nepamirškite manęs aplankyti rytoj. Paskraidysime.
Sauliukas nubėgo namo.
– Iki rytojaus, draugeliai! – sušuko nubėgdamas.
– Labanakt, Sauliuk…

1 Comment

  1. Vaikų psichologė, psichoterapeutė Aušra Pundzevičienė: ,,Lengva, smagi pasaka. Pradžioje kiek liūdna, kad Sauliukas negali žaisti su kitais vaikais – be abejonės, „mažiai“ gerai žino, ką reiškia kai „dičkiai“ nenori priimti kartu… Sauliukas randa išeitį – draugystę su drugeliais. Istorija persipina su fantazija, drugeliai kalbasi, turi vardus, išmokina skraidyti. Tikriausiai ne vienas vaikas apie tai svajoja.
    Realiame gyvenime matyčiau vieną rizikingesnę vietą – jei vaikas, turėdamas galimybę būti su kitais vaikais, visgi užsisklęstų vienatvėje (kad ir labai turiningoje) su gamta. Mums reikia kitų žmonių, reikia ne tik draugysčių, bet ir konfliktų su jais; ne tik džiaugsmų, bet ir nusivylimų – kad išmoktume įveikti sudėtingus, nemalonius jausmus ir taip sutvirtėtume.”

Submit a Comment