Navigation Menu+

Šaram baram

Posted on May 22, 2014 by in Pasakos | 2 comments

saram-baram

Šaram baram, baram ba – atvirkštukų pamoka

Autorė: Giedrė Šileikytė – Mičiūnienė

Redagavo: Kristina Zadarnauskaitė – Belte

 

ATVIRKŠTUKAI: (įeina atbuli, dainuoja)

 

Mes maži, keisti žmogiukai –

Atvirkštukų atvirkštukai.

 

Ant rankyčių – kojinaitės.

Ant kojyčių – pirštinaitės.

 

Mes ir kalbame keistai –

Viską darom atvirkščiai.

 

ATVIRKŠTUKAS: Ankstų rytą aūūū (žiovauja)

Aš dar tik miegot einu.

Tai nesuprantu tada,

Ko čia žadina mane.

 

ATVIRKŠTUKAS: Išvirkščią velkuos megztinį.

Kelnes maunuos išvirkščiai.

Ir tik atvirkščiam pasauly

Aš jaučiuos labai gerai.

 

ATVIRKŠTUKAS: Lovą atvirkščiai aš kloju.

Šluoju atvirkščiai grindis.

Ir net atbulas kulniuoju…

Bet esu aš – ne vėžys.

 

ATVIRKŠTUKAS: Atvirkščiai vartau knygelę.

Spalvinu aš atvirkščiai.

Ir tada, kai kitiems bloga –

Aš sakau: „Labai gerai“.

 

ATVIRKŠTUKAS: Piešiu namą aukštai žemą.

Pamatai jo danguje,

Krosnis namuose kūrenas –

Dūmai raitos po žeme.

 

ATVIRKŠTUKAS: Melsvos karvės dangų aria.

Žuvys gaudo čia žvejus.

Kai per mišką vilkas skuodžia,

Vejas kiškis jį drąsus.

————————————————————————————–

 

Skaitovai: STOP.

BET VISKAS IŠ PRADŽIŲ.

 

ŠARAM BARAM. BARAM BA.

ČIA, ŽINOKIT, NE PRADŽIA.

 

SENELIUKAS IR SENUTĖ

PRIE TROBELĖS, PRIE SENOS…

SUSITARĘ BULVES SKUTO,

LAUKĖ PASAKOS GRAŽIOS…

 

Skaitovai: Mamytė ir tėvelis vaikelį turėjo.

Jį dievino, lepino…

Labai jį mylėjo.

 

Ir augo vaikelis.

Ir buvo gražu.

Ir dygo ragiukai.

Jam tikrai. Pa ma žu… ☺

——————————————————————————————-

 

Mamytė: Kelkis, vaikeli.

Eime į mokyklą.

 

Vaikas: Į mokyklą neisiu aš.

Tegu tėtis mane neš.

 

Tėtis: Nešiu, nešiu, vaikiuk.

Tik paklusnus tu būk.

 

Močiutė: Suvalgyk, mažyli,

Bandelę su pienu.

Iškepiau tau, anūkėli, ne vieną.

 

Vaikas: Nenoriu bandelių. Nenoriu aš pieno.

Nenoriu. Nevalgysiu. Duok čiulpinuką.

 

Senelis: Nupirkau tau, vaikeli, čiulpinukų skanių.

Tik būki gerutis. Tik klausyki tėvų.

 

Vaikas: Neskanūs traškučiai. Aš noriu chalvos.

Aš noriu bananų, ledų ir giros.

 

Mamytė: Sūnau, čia bananai, ledai… Čia gira.

Nupirksiu chalvos ir saldainių. Ko dar?

 

Vaikas: Aš noriu žurnalo. Aš noriu meškiuko. (galvoja)

Dar noriu … mažyčio, naminio šuniuko….

 

Tėtis: Bet šunį, vaikeli, reikės prižiūrėti,

Vedžioti kas rytą, maitinti, mylėti.

 

Vaikas: Cha… Vedžiosi kas rytą, tėveli, tai tu.

Mamytė nupirks jam kauliukų skanių.

Žiūrėsiu, grožėsiuos ir rytą, ir dieną,

Kaip mylite jūs tą šunelį, mielą… (juokiasi garsiai)

——————————————————————————————-

Skaitovai: IR ŠITAIP KAS RYTĄ…

IR KAS RYTĄ BAISYN…

NORAI AUGO KASDIEN

VIS DIDYN IR KEISTYN…

 

Skaitovai:

ŠARAM BARAM… BARAM BA.

PASAKA LABAI KEISTA?

 

NEPATIKO JUMS ŠITA?

STOP.

BET ČIA NE PABAIGA.

 

Skaitovai: SENELIUKAS IR SENUTĖ

PRIE TROBELĖS, PRIE SENOS…

SUSITARĘ BULVES SKUTO,

LAUKĖ PASAKOS GRAŽIOS…

 

Skaitovai: Pabudo berniukas…

Ir vėl iš pradžių:

Vaikas: Aš noriu šuniuko. Aš noriu ledų.

Man duokit kuprinę, gražiausią kepurę

Ir laikrodį tokį, kurio niekas neturi.

 

Man reik telefono, pieštukų naujų…

Keturračio greito…

 

Man reikia…. man reikia ….. man reikiaaaaaaaaaaaaa

 

Ach….

 

Skaitovai: Mamytė kojines mezgė gražias.

Tėvelis sau laikrašty skaitė žinias.

Močiutė vėl kepė skanias bandeles.

Senelis niūniavo jaunystės dainas…

 

O vaikas vis šaukė…

 

Vaikas: Aš noriu šuniuko. Aš noriu ledų.

Man duokit kuprinę, gražiausią kepurę

Ir laikrodį tokį, kurio niekas neturi.

Man reik telefono, pieštukų naujų…

Keturračio greito…

Man reikia…. man reikia ….. man reikiaaaaaaaaaaaaa

 

Skaitovai: ŠARAM BARAM… BARAM BA.

Bet čia buvo tik pradžia…

Vaikas rėkė, niršo, pyko…

Viskas pamažu išnyko…

 

Ir tėvelis, ir mamytė…

Ir seneliai, ir žaislai.

Vienas liko jis.

Matai?

 

Skaitovai: ŠARAM BARAM… BARAM BA.

PAŽIŪRĖKIM. KAS TADA?

——————————————————————————————-

 

Karalius: Sveikas atvykęs.

Aš – atvirkštukų karalius.

Tu patekai į mano karalystę.

 

Vaikas: Niekur aš nepatekau.

Aš tiesiog visiems sakiau,

Ką jie turi padaryti,

Kaip manęs reikės klausyti.

 

Karalius: Nuo šiol tu būsi mano vaikas.

Tarnausi man ir būsi sveikas.

Ateikit, tarnai, greičiau pas mane –

Pasakykite jam, kokia mūsų dalia.

 

Karalius kviečia, įbėga atvirkštukai 

 

Atvirkštukai: Mes maži keisti žmogiukai –

Atvirkštukų atvirkštukai.

 

Ant rankyčių – kojinaitės.

Ant kojyčių – pirštinaitės.

 

Mes ir kalbame keistai –

Viską darom atvirkščiai.

 

Vaikas: Oho. Kokia čia nesąmonė.

Fu. Man tai čia nepatinka.

 

Visi: Patiks. Patiks.

Mums gera būt kartu.

Imk, pasipuošk ir tu. (duoda jam kojines ir mauna ant rankų, o pirštines  – ant kojų)

 

Karalius: Tu lankysi mokyklą ATVIRKŠTINĘ.

MOKYSIES atvirkštinės kalbos, atvirkščios matematikos.

 

Atvirkštukai: Ryte atsikėlęs – sakai: viso geriausio, nieko negausiu.

Kai eini iš namų – tai kartoji pamažu: labas rytas jums visiems, ir mažiems, ir dideliems.

 

 

Karalius: O dabar skubėk į mokyklą.

Tu privalai išmokti atvirkščio gyvenimo.

 

PIRMOJI PAMOKA

 

Mokytojas: Pamokas išmokt blogai

Susirinkom atvirkščiai.

 

DU PLIUS DU?

BUS GAL ŠEŠI, NES KOMPANIJA ŠAUNI.

 

TRYS KART TRYS?

BUS ŠIMTAS TRYS, NES KITI MĖNULIN SKRIS.

 

ANTROJI PAMOKA

 

MOKYTOJAS RODO KORTELĘ (GERAS)

Atvirkštukai vardija raides ir perskaito:

Bė el o gė a es,

paskui garsiai ištaria: BLOGAS.

 

TREČIOJI PAMOKA

MOKYTOJAS:

PAKARTOKIME VISI:

Karvė duoda šieno.

Pievoj auga pienas.

Grybuose daug miškų.

Medžiai tupi ant paukščių.

 

KETVIRTOJI PAMOKA

 

MOKYTOJAS: Saulę piešime žalią.

Žolę – geltoną.

O žolėje švilpauja sau raini žiogai.

Kai žali varnėnai mėlynu smuiku

Skambina dainelę,

Tai labai tamsu…

 

Vaikas: Čia – nesąmonė tikra.

Aš nenoriu būti čia.

Nepatinka. Ne. Ne. Ne.

Aš paspruksiu.

 

Karalius: Na, jau ne.

Tu neištrūksi…

Niekur nepabėgsi, ne.

Atvirkštukai, pas mane.

 

Vaikas: Ką daryti? Ką daryti?

Pasiilgau aš mamytės…

Ir tėvelio… ir senelių…

Noriu aš labai pienelio

Ir bandelių su mėsyte,

Kurias kepė man mamytė.

 

Nieko aš nesuprantu,

Kaip sugrįžti į namus?

Kaip sugrįžti pas draugus?

 

Karalius moko atvirkštukus:

Viską atvirkščiai daryk: pilis iš vandens statyk.

Batų šepetys – dantims, muilas – aišku, praust akims.

Ryte – limonadas, pietums – marmeladas.

Einat gult ryte septintą. Keltis vakare dešimtą.

 

Vaikas: Kasdien saldumynai… Man skauda pilvelį.

Norėčiau sriubytės, mėsytės, pienelio.

 

Per visą naktį – kompiuteris, žaislai…

Norėčiau lovytėj miegoti ramiai.

 

Karalius: Ko liūdi, vaike?

Gal tu pavargai?

Ar nelinksmina tavęs mano tarnai?

 

Vaikas: Aš noriu pas mamą.

Ten tikra tvarka.

Kas rytą prausiuosi, valau dantukus,

Todėl aš būnu ir sveikas, ir žvalus.

 

Aš eisiu į mokyklą,

Mylėsiu tėvelius ir gerbsiu savo senus senelius.

Daugiau aš neskaudinsiu jų … niekada…

Aš noriu namoooooooooo…..

Nenoriu būt čia.

 

Ooooooooooooooooooooooooooo (kažkoks keistas garsas)

 

SKAITOVAI: ŠARAM BARAM… BARAM BA.

PASAKĖLĖS PABAIGA?

DAR TIKRAI NE PABAIGA…

Bet JAU, AIŠKU, NE PRADŽIA…

 

SKAITOVAI: SENELIUKAS IR SENUTĖ

PRIE TROBELĖS, PRIE SENOS…

SUSITARĘ BULVES SKUTO,

LAUKĖ PASAKOS GRAŽIOS…

 

SKAITOVAI: IR STAIGA….

TIK PYKŠT. TIK POKŠT.

KIBIR VIBIR KEBERIOKŠT.

ŠARAM BARAM. BARAM BA….

KAŽKAS SPROGO ŠIRDYJE…

(VISI ATVIRKŠTUKAI ATSISUKA, NUSIMAUNA KOJINES NUO RANKŲ, PIRŠTINES NUO KOJŲ…)

 

Atvirkštukai: Mes maži MIELI žmogiukai –

ESAME ŽMONIŲ VAIKIUKAI.

 

MYLIM SAVO TĖVELIUS,

GERBIAM SAVO SENELIUS.

 

EINAME MIEGOT DEVINTĄ.

KELIAMĖS RYTE SEPTINTĄ.

 

VALGOM DUONĄ. GERIAM PIENĄ.

ŽVALŪS MOKOMĖS KASDIENĄ.

 

Skaitovai: ŠARAM BARAM, BARAM BA –

  ATVIRKŠTUKŲ PAMOKA

 

ŠYPSOSI LINKSMI TĖVAI,

KAD LABAI GERI VAIKAI.

IR LAIMINGI SENELIUKAI,

NES JŲ NUOSTABŪS ANŪKAI.

 

ŠARAM BARAM… BARAM BA.

PASAKĖLĖS PABAIGA…

2 Comments

  1. Vaikų psichologė, psichoterapeutė Aušra Pundzevičienė: ,,Linksma ir pamokanti atvirkštukų pasakaitė. Smagu, kad gražiai surimuota, yra lengva ir malonu skaityti. Itin juokinga įsivaizduoti tuos atvirkštukus su kojinytėmis ant rankų ☺. Man rodos, šauniai perteikti vaikų „ožiukai“, dideli ir nesibaigiantys norai. Iš tiesų, užpuolus „ožiukams“, gali prireikti tvirto karaliaus, galinčio padėti mažyliui pajusti sveikas gyvenimo ribas ir suvaldyti begalinius norus.”

  2. Vaikų ir paauglių psichologė Loreta Kubeckienė: ,,Puiki eiliuota pasakaitė apie tai, kaip svarbu vaikams nustatyti leistino elgesio ribas. Pasaka turbūt labiau tinka tėveliams, nes tėvai, turėdami didesnę gyvenimo patirtį, nustato vaikams leistino elgesio ribas. Begalinė tėvelių meilė tik sužalojo vaikelį, gali iškreipti jo realybės suvokimą, atima galimybę suvokti savo elgesio padarinius. Ribos kaip kelio ženklai, kurių dėka gali saugiai vairuoti per gyvenimą. Jos apsaugo, padeda orientuotis, stiprina pasitikėjimą savimi, padeda vaikui
    susigaudyti „čia ir dabar“, kelia vaiko savivertę.”

Submit a Comment