Kaukutis

Autorius: Edita Augustaitienė

Prie mano lovelės nuo seno

Sienoj Kaukutis gyveno.

Mielas toks, žalias, pūkuotas,

Draugiškas, visas gauruotas.

Šitas plaukuotas linksmuolis

Buvo išdykęs smalsuolis.

*************************

Klausėsi vis ką veikiu,

Ar naktimis aš miegu.

Aš jo nei kart nemačiau,

Bet širdele jį jaučiau.

Kai man užmigti sunku

Atneša jis man sapnų.

*************************

Štai ir vakar aš gulėjau

Ir užmigti negalėjau,

Sienoj krebždesį girdėjau,

Atidžiau klausyt pradėjau.

*************************

Šnabžda man girdžiu į ausį:

– Susapnuoki tu bobausį,

Tokį grybą garbanotą

Ir dar kirminą spalvotą.

*************************

Visą mišką tu sapnuok

Ir tik nieko nebijok.

Čia piktų vilkų nėra

Tik paklydusi meška,

Bet ir ji čia nebaisi,

Nes į pandą panaši.

*************************

Išsišiepus lig ausų

Panirau ieškot sapnų.

O ryte kai pabudau,-

-Labas rytas jam tariau!

Mamą aš apkabinau,

Pasakiau ką sapnavau.

*************************

Mamai gera ir džiugu,

Kad kaukutį aš turiu.

Vertinu aš jį, labai gerbiu,

Jis apsaugo nuo ligų.

Jei suskausta man kažką

Gelbsti jo žalia ranka.

*************************

Kai lovelėj aš guliu

Ir labai labai sergu,

Jis tik iškiša rankelę

Ir paglosto man galvelę.

Šitaip aš ir pasveikstu,

Man nereikia net vaistų.

*************************

Štai kodėl jis ypatingas,

Nors išdykęs, bet laimingas.

O išdykęs jis rimtai,

Dingsta kartais man daiktai.

Jei pačiumpa jis kažką –

Tai tikrai nelengva rast.

*************************

Tai, žiūrėk kojinytė dingo,

Tai lėlytės batas.

Nėr čia nieko stebuklingo –

Tai kaukučio darbas.

Nukiša kur nors į kampą

Ar toli po lovele,

O mama pastoviai bamba

Ką surasdama kampe.

*************************

O aš vis lendu po lova

Jei kažko pasigendu.

Sutinku ten poną vorą

Ir primėtytų žaislų.

Savo draugą aš pažįstu

Ir retai kada suklystu.

Jo slėptuvę aš žinau,

Ten kasdien apsilankau.

*************************

Man labai labai smagu

Su tokiu geru draugu.

Sako, jų daugiau yra.

Nepatinka jiems tyla,

Mėgsta jie linksmus vaikus

Ir garsius garsius juokus.

*************************

Pasakykit man, vaikai,

Ar nedingsta jums daiktai?

Ar nebūna krebždesių

Kur iš sienos ar kampų?

Nebijokit jūs baubų

Ir kitų piktų velnių.

Jų tikrai tenai nėra –

Tai kaukutis su barzda.

*************************

Tu pabelski jam į sieną

Ir ištarki žodį vieną.

Kokį žodį? Nežinai?

Tai klausyki įdėmiai,

Savo vardą tu ištarki

Ir ilgai, gražiai draugauki.

*************************

O tada žinosi tu,

Kad tamsoj nėra baubų,

Kad tau niekas nebaisu,

O miegoti net smagu.

Tad užmerki akeles

Ir sapnuoki žvaigždeles,

O ryte pabusk smagus,

Tau kaukutis draugas bus.