Kaukutis

Autorius: Edita Augustaitienė
Prie mano lovelės nuo seno
Sienoj Kaukutis gyveno.
Mielas toks, žalias, pūkuotas,
Draugiškas, visas gauruotas.
Šitas plaukuotas linksmuolis
Buvo išdykęs smalsuolis.
*************************
Klausėsi vis ką veikiu,
Ar naktimis aš miegu.
Aš jo nei kart nemačiau,
Bet širdele jį jaučiau.
Kai man užmigti sunku
Atneša jis man sapnų.
*************************
Štai ir vakar aš gulėjau
Ir užmigti negalėjau,
Sienoj krebždesį girdėjau,
Atidžiau klausyt pradėjau.
*************************
Šnabžda man girdžiu į ausį:
– Susapnuoki tu bobausį,
Tokį grybą garbanotą
Ir dar kirminą spalvotą.
*************************
Visą mišką tu sapnuok
Ir tik nieko nebijok.
Čia piktų vilkų nėra
Tik paklydusi meška,
Bet ir ji čia nebaisi,
Nes į pandą panaši.
*************************
Išsišiepus lig ausų
Panirau ieškot sapnų.
O ryte kai pabudau,-
-Labas rytas jam tariau!
Mamą aš apkabinau,
Pasakiau ką sapnavau.
*************************
Mamai gera ir džiugu,
Kad kaukutį aš turiu.
Vertinu aš jį, labai gerbiu,
Jis apsaugo nuo ligų.
Jei suskausta man kažką
Gelbsti jo žalia ranka.
*************************
Kai lovelėj aš guliu
Ir labai labai sergu,
Jis tik iškiša rankelę
Ir paglosto man galvelę.
Šitaip aš ir pasveikstu,
Man nereikia net vaistų.
*************************
Štai kodėl jis ypatingas,
Nors išdykęs, bet laimingas.
O išdykęs jis rimtai,
Dingsta kartais man daiktai.
Jei pačiumpa jis kažką –
Tai tikrai nelengva rast.
*************************
Tai, žiūrėk kojinytė dingo,
Tai lėlytės batas.
Nėr čia nieko stebuklingo –
Tai kaukučio darbas.
Nukiša kur nors į kampą
Ar toli po lovele,
O mama pastoviai bamba
Ką surasdama kampe.
*************************
O aš vis lendu po lova
Jei kažko pasigendu.
Sutinku ten poną vorą
Ir primėtytų žaislų.
Savo draugą aš pažįstu
Ir retai kada suklystu.
Jo slėptuvę aš žinau,
Ten kasdien apsilankau.
*************************
Man labai labai smagu
Su tokiu geru draugu.
Sako, jų daugiau yra.
Nepatinka jiems tyla,
Mėgsta jie linksmus vaikus
Ir garsius garsius juokus.
*************************
Pasakykit man, vaikai,
Ar nedingsta jums daiktai?
Ar nebūna krebždesių
Kur iš sienos ar kampų?
Nebijokit jūs baubų
Ir kitų piktų velnių.
Jų tikrai tenai nėra –
Tai kaukutis su barzda.
*************************
Tu pabelski jam į sieną
Ir ištarki žodį vieną.
Kokį žodį? Nežinai?
Tai klausyki įdėmiai,
Savo vardą tu ištarki
Ir ilgai, gražiai draugauki.
*************************
O tada žinosi tu,
Kad tamsoj nėra baubų,
Kad tau niekas nebaisu,
O miegoti net smagu.
Tad užmerki akeles
Ir sapnuoki žvaigždeles,
O ryte pabusk smagus,
Tau kaukutis draugas bus.